Serialai (elgtis atsargiai!)

Bedarbiaudama siaubingai įnikau į įvairius serialus. Viskas prasidėjo nuo serialo Modern family (2009), kuris yra absoliučiai nuostabus! Peržiūrėjau  3 sezonus ir dabar medžioju 4-ojo sezono serijas. Šis serialas puikus, nes jame nėra lekšto humoro ir kvailų stereotipų eskalavimo. Puikūs aktoriai, šeimos, kaip didžiausios vertybės, iškėlimas ir situacijos, kai prajuokina iki ašarų.  Žodžiu, čia mano metų atradimas. 

 Po šio serialo ėmiau žiūrėti serialą Privileged (2008-2009), tačiau, nors jis ir gana smagus, vis dėlto manęs pernelyg neįtraukė. Serialas apie turtuolius. Paprasta mergina visai atsitiktinai patenka į turtuolių namus, ima dirbti mokytoja ir taip susidraugauja su savo mokinėmis, kad tampa beveik tos šeimos nare. Žodžiu, idealizuota istorija apie pelenę, kuriai po kojomis griuvo viskas ir visi :D   Matyt, jau per sena aš tokioms istorijoms.. 

 Toliau panirau į serialą Happy endings (2011), tačiau radau visai nedaug jo serijų lietuvių kalba, tai pernelyg neįsitraukiau :) Šitas serialas labai labai man priminė seną gerią serialą Draugai.  Tikrų draugų kompanija ir jų kasdieniai nuotykiai, tiesa, dar čia yra vienas dramatiškas elementas-vaikiną prie altoriaus palieka mergina, beje, jiedu abu iš tos pačios draugų kompanijos.  Šį serialą visgi reikės dar toliau žiūrėti, nes įpūdį paliko neblogą.

 Žiūrėjau žiūrėjau smagias komedijas ir staiga pradėjau žiūrėti serialą The Killing (2011).  Gana kontrastinga :D Šiaip mėgstu kietus kriminalinius serialus, o šis serialas man itin patiko, nes žiūrovas yra profesionaliai intriguojamas ir klaidinamas. Dažnai galima nuspėti, kaip pasisuks siužetas, tačiau, žiūrėdama šį serialą iki pat paskutinės serijos nenutuokiau, kas iš tiesų kaltas žmogžudystės byloje. Pagrindinė aktorė tiesiog tobulai parinkta-šalta,niūri, nekalbi,  kiek keistoka moterytė, tačiau viską kaipmat sudėliojanti į reikiamas vietas. Sezonas baigėsi didžiule intriga, tad labai labai laukiu 2-ojo sezono. 

     

 Tai štai, tiek serialų prižiūrėjau, dabar vėl dairausi kokio 'kabliuko' :)   

  

      

Apie bedarbystę (kiek įmanoma pozityviau!) 

   Senokai čia nebūta ir nerašyta. Pastaruosius mėnesius gyvenau tikriausiai vieninteliu rūpesčiu-lūkesčiu - DARBAS. T.y. kaip jį gauti. Kur mane nuvedė darbo paieškos? Paradoksalu, tačiau darbo visgi neradau, tačiau bent porai mėnesių grįšiu į buvusią savo 'vasarinę' darbovietę, tuo tikrai džiaugiuosi, nes pagaliau papildysiu savo vargšę piniginę ir mažiau laiko praleisiu tysodama prie pc ir skaitydama bei žiūrėdama viską iš eilės. Iš tiesų per visą ieškojimo laikotarpį įgijau naudingos patirties: ėjimas į pokalbius (dėkui die bent į juos kviečia :D ) leido dalinai suprasti, ką iš tavęs nori girdėti darbdavys. Ką išsiaiškinau? Esminis dalykas, kad būti savimi per pokalbį ne visada verta :D Tokia mano praktika: jei per pokalbį elgdavausi natūraliai, nesistengdavau būti familiari, o šnekučiuodavausi, stengdavausi bendrauti nuoširdžiai, galėjau aiškiai matyti, kad darbdavio tai nežavi :D  Supratau, kad norint gauti darbą (kalbu apie paprastus, ne elitinius darbus: pardavėja, konsultantė..) reikia pasikaustyti kaip pridera, kad iš visos kandidatų krūvos kažkuo išsiskirtum. Nors nesuvokiu, kaip tai padaryti, jei visada užduodami tie patys, tikriausiai iš kokių nors populiarių knygų vadovams,  klausimai: 

 1. Kaip įsivaizduoji save po 5m?

 2. 3 stipriosios ir 3 silpnosios tavo savybės.

 3. Kodėl nori čia dirbti? 

Juk neatsakysi rimto veido darbdaviui, kad sunku save įsivaizduoti po mėnesio, o ką bekalbėti apie 5m ateities numatytmą :D Apie savo asmenines savybes vėlgi sudėtinga kalbėti.. O atsakymas, kad dirbti nori, nes tau tiesiog reikia finansinio saugumo skamba irgi kažkaip nestebuklingai :D

  Žodžiu, suvokiau, kad nemoku sudominti darbdavio ir tikriausiai reikia paskaityti šia tema daugiau literatūros, nes net nenumanau, ką šiais laikais darbdaviai vertina-tavo lankstų liežuvį, gebėjimą tobulai atsakyti į abstrakčius klausimus, ar tai, ką tu iš tiesų gali nuveikti. Turbūt liežuvingumą ir darbštumą kartu :D 

Paskutinių birželio dienų nuotaikos: 

 

 

Ohoho, mano blogas apsamanoti ir apkerpėti spėjo per tiek laiko! Buvau įnikusi į mokslus, baigiamojo darbo rašymą.. Nors tikrai nepersistengiau, vis dėlto tai 'suvalgė' nemažai laiko, o ir neabejotinai NERVŲ :(

   Pradėjau vasaroti: bakalauro studijos baigtos, iki diplomų įteikimo liko 10d. Keistas jausmas turiu pasakyti. Atrodo jautiesi labai labai laisvas, bet kartu kažkas kirba viduje: tarsi ką nors dar turiu padaryti.. Laisvės tiek, kad nebežinai,ką su ja daryti! Ir tas diplomų įteikimas nebeatrodo toks reikšmingas-tik formalumas. Kaip bebūtų, džiaugsmo daugiau nei nerimo. Nesitiki, kad 4 metai gali taip žaibiškai pralėkti. Per juos būta visko-egzistencinių krizių, euforijos, klampios monotonijos ir apatijos, saldaus džiaugsmo, pasididžiavimo savimi!

    Noriu to ar ne-prasideda naujas gyvenimo etapas ir man teks kažkur save 'padėti'. Jei atvirai, visiškai nenumanau, kur save įsivaizduoju.. Vartau darbo skelbimus, šen bei ten nusiunčiu savo neišvaizdų CV ir džiaugiuosi atostogėlėmis, nes pagaliau galiu pastebėti kaip skleidžiasi gėlės, o paukščių čiulbėjimas nebe toks skausmingai erzinantis (kai savo kambaryje sėdi apsivertusi lapais ir  beviltiškai bandau suvokti, ką reikia rašyti, laikas spaudžia, o už lango girdėti džiugiai tarškantys paukšteliai-net jie ima erzinti). Žodžiu, situacija kaip baigus mokyklą-esi sąlyginai laisvas, tačiau ta laisvė truputį slegianti. 

Siunčiu daina kam nors, kas galbūt čia tyčia ar netyčia užklysta

Geros dienos!

Good life, good life.. svarbu tai nuolat kartoti.. :)

Saulėti šaltojo sausio savaitgaliai

 Vakar su kasdienine Kauno diena gavome žurnaliuką Kur studijuoti? Nors studijų rinkimosi klausimas man jau neaktualus, tačiau visai smagiai perverčiau šį leidinuką ir radau sau aktualių straipsnių. Pvz. Ko šiandien nori darbdaviai?

 Dalinuosi keliom mintim:

• Mūsų šalyje vis dar per daug vadybininkų, teisininkų, tačiau katastrofiškai trūksta architektų, tiksliųjų specialybių atstovų. 
• Prieš renkantis specialybę vertėtų ne tik svajoti, bet ir gerai pagalvoti, paskaičiuoti. Pirmas žingsnis į sėkmingą karjerą - konkrečios srities geras išmanymas.
• Darbdaviams labiausiai trūksta kūrybiškų, gebančių generuoti idėjas žmonių. 

 Taigi sena kaip pasaulis tiesa čia ir vėl iškyla į paviršių -  diplomas diplomu, bet kur kas svarbesnis klausimas: kur save realizuoti (ir juk ne visada tam pagrindą padeda diplomas:)
  Kai prieš 4m. stojau, galima sakyti, nėriau stačia galva, nes norėjau (!!!), nes buvau kupina jaunatviško maksimalizmo, viską idealizavau, tikėjau šviesia savo ateitim, rėkiau, kad svarbiausia daryti tai, kas patinka, kas traukia :))
Kai pagalvoju dabar-viskas labai pasikeitė, studijos nuleido ant žemės, ėmė kankinTI slegianti nežinia dėl ateities, perspektyvų. Negaila tų 4m. paskirtų studijoms, apmaudu gal tik dėl to, kad mokiausi ko gero ne tam, kad paskui dirbčiau su tuo susijusį darbą. Kaip mes sakėme: DĖL SAVĘS :))
Jei kas nors skaito šį įrašą ir kaip tik yra abiturientas, noriu palinkėti gerų ir tik apgalvotų sprendimų BEI, žinoma, visapusiškos savirealizacijos gyvenime :)

   Atostogautoja tarstels žodelį.. 

  Na ką, liko lygiai 7 kalendorinės dienelės iki paskutiniojo mokslų pusmečio pradžios. Širdyje baugiai džiugu, juk vasarą gyvenimas pasvirs kitu kampu (susirimavo visai).

Atostogos praslinko tingiai, vangiai ir neprasmingai. Pirmos sausio pusės net neatsimenu :) Tiesiog panašios viena į kitą dienos, ta būsena po masinio ištisinio persivalgymo ir tuščia galva ir rankos, kurios visai nekyla kokiam prasmingam darbeliui. Po to-stresas dėl praktikos darbo, pora dienelių nervų ir atostogos tęsiasi toliau :))

 Reziumė: mačiau daug filmų, po ilgo laiko apsilankiau kino teatre (matėm Miegančių drugelių tvirtovę-patiko, rekomenduoju), neperskaičiau nė vienos knygos, tačiau pradėjau net 2. Nusipirkau knygą (E.Brontė "Vėtrų kalnas"), taip pat-gražios spalvos lūpdažį, tačiau dar neįpratau juo dažytis. Dar pakalbinau savo valią, tačiau su ja nesusikalbėjome, tad Claudios Schiffer dietos laikytis nepavyko :)) tiksliau pavyko iki 16h, kol mama neužkvepino namų maisto kvapais ir aš pasidaviau.Saldumynų neatsisakiau, toliau kapoju visokias nesąmones. Sportavau namuose lygiai 2kartus. Kas čia dar.. TAČIAU prisisportavau kieme kasdama sniegą ir kvailiodama su šunimi. Nesusitaupiau nė cento, todėl vėl sėdžiu tuščiom kišenėm ir laukiu kito 'papildymo'. Išsiuntinėjau nemažai CV, sulaukiau 0 skambučių. Bakalauro darbas stovi vietoje.

 Žodžiu, buvo tikros tinginio atostogos ir nors pasiusk, kaip smagu tinginiaut!