2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Komplikacijomanija

   Yra žmonių, kurie nuolat mąsto apie savo gyvenimą. Jie ne gyvena, o intensyviai mąsto, apmąsto ir 25- ąjį kartą permąsto, kas ir kodėl atsitiko, ką pasakė ir ką galėjo pasakyti, ką prarado dėl to, kad kažko kažkam nepasakė ar nedavė.. Tai žmonės, kurie koncentruojasi į save kone kiekvieną savo gyvenimo valandą užuot tiesiog gyvenę, patirdami visą gyvenimo purvą ir spindesį.
  Kuo blogai nuolatinis mąstymas, analizavimas ir interpretavimas, paklausite Jūs manęs ( arba savęs )?  Po šimts perekšlių, juk ko gero, tas, kuris visada rizikuoja, elgiasi spontaniškai ir neapmąsto kiekvieno savo žingsnio,  kartu rizikuoja ir nusišnekėti, padaryti kvailystę ir t.t. BET:  žmogus, kuris sugeba neįkalinti savęs vien tik  mintyse ir svarstymuose, žaidžia gyvenimą, nenumatydamas ėjimų, aklai nesilaikydamas taisyklių ir neretai laimėdamas su kaupu! Mintys apie savo nuveiktų darbų prasmę ir apskritai apie savo gyvenimo prasmę ir esmę, turi savybę lėtai ir gana sėkmingai žudyti asmenybę, žudytą drąsą ir spontaniškumą. Rizika yra ta, kad nuolat savo apmąstymus realizuodamas kaip problemas, imi matyti savo gyvenimą tokį komplikuotą, tokį neaiškų ir neišnarpliojamą, kad n-tąjį kartą pasidaro baisu eiti toliau, įjungi apatijos mygtuką ir toliau skendėji savo atseit prasminguose prasmių ieškojimuose.. Nemoku dalyti patarimų, o ir kažin ar čia jų kam reikia, bet supratau tik tiek: "PERSIMĄSTYTI NESVEIKA"!
Berašydama sugalvojau šūkį: Mąstyk su saiku, gyvenk su kaupu!