Saulėti šaltojo sausio savaitgaliai

 Vakar su kasdienine Kauno diena gavome žurnaliuką Kur studijuoti? Nors studijų rinkimosi klausimas man jau neaktualus, tačiau visai smagiai perverčiau šį leidinuką ir radau sau aktualių straipsnių. Pvz. Ko šiandien nori darbdaviai?

 Dalinuosi keliom mintim:

• Mūsų šalyje vis dar per daug vadybininkų, teisininkų, tačiau katastrofiškai trūksta architektų, tiksliųjų specialybių atstovų. 
• Prieš renkantis specialybę vertėtų ne tik svajoti, bet ir gerai pagalvoti, paskaičiuoti. Pirmas žingsnis į sėkmingą karjerą - konkrečios srities geras išmanymas.
• Darbdaviams labiausiai trūksta kūrybiškų, gebančių generuoti idėjas žmonių. 

 Taigi sena kaip pasaulis tiesa čia ir vėl iškyla į paviršių -  diplomas diplomu, bet kur kas svarbesnis klausimas: kur save realizuoti (ir juk ne visada tam pagrindą padeda diplomas:)
  Kai prieš 4m. stojau, galima sakyti, nėriau stačia galva, nes norėjau (!!!), nes buvau kupina jaunatviško maksimalizmo, viską idealizavau, tikėjau šviesia savo ateitim, rėkiau, kad svarbiausia daryti tai, kas patinka, kas traukia :))
Kai pagalvoju dabar-viskas labai pasikeitė, studijos nuleido ant žemės, ėmė kankinTI slegianti nežinia dėl ateities, perspektyvų. Negaila tų 4m. paskirtų studijoms, apmaudu gal tik dėl to, kad mokiausi ko gero ne tam, kad paskui dirbčiau su tuo susijusį darbą. Kaip mes sakėme: DĖL SAVĘS :))
Jei kas nors skaito šį įrašą ir kaip tik yra abiturientas, noriu palinkėti gerų ir tik apgalvotų sprendimų BEI, žinoma, visapusiškos savirealizacijos gyvenime :)

   Atostogautoja tarstels žodelį.. 

  Na ką, liko lygiai 7 kalendorinės dienelės iki paskutiniojo mokslų pusmečio pradžios. Širdyje baugiai džiugu, juk vasarą gyvenimas pasvirs kitu kampu (susirimavo visai).

Atostogos praslinko tingiai, vangiai ir neprasmingai. Pirmos sausio pusės net neatsimenu :) Tiesiog panašios viena į kitą dienos, ta būsena po masinio ištisinio persivalgymo ir tuščia galva ir rankos, kurios visai nekyla kokiam prasmingam darbeliui. Po to-stresas dėl praktikos darbo, pora dienelių nervų ir atostogos tęsiasi toliau :))

 Reziumė: mačiau daug filmų, po ilgo laiko apsilankiau kino teatre (matėm Miegančių drugelių tvirtovę-patiko, rekomenduoju), neperskaičiau nė vienos knygos, tačiau pradėjau net 2. Nusipirkau knygą (E.Brontė "Vėtrų kalnas"), taip pat-gražios spalvos lūpdažį, tačiau dar neįpratau juo dažytis. Dar pakalbinau savo valią, tačiau su ja nesusikalbėjome, tad Claudios Schiffer dietos laikytis nepavyko :)) tiksliau pavyko iki 16h, kol mama neužkvepino namų maisto kvapais ir aš pasidaviau.Saldumynų neatsisakiau, toliau kapoju visokias nesąmones. Sportavau namuose lygiai 2kartus. Kas čia dar.. TAČIAU prisisportavau kieme kasdama sniegą ir kvailiodama su šunimi. Nesusitaupiau nė cento, todėl vėl sėdžiu tuščiom kišenėm ir laukiu kito 'papildymo'. Išsiuntinėjau nemažai CV, sulaukiau 0 skambučių. Bakalauro darbas stovi vietoje.

 Žodžiu, buvo tikros tinginio atostogos ir nors pasiusk, kaip smagu tinginiaut!

  Vieną dieną turbūt paprasčiausiai sprogsiu iš pykčio. Yra daugiau dalykų, kurie erzina, nei tokių, kurie neerzina. Ir iš kur tas negatyvizmas??..rodos, jau paslepi jo ragus, o jie ir vėl kyšo..
                                                           Ir dar..Mintyse vis sukasi mėgstamo/mylimo/geriausio serialo LOST herojaus Sojerio auksinė frazė:

BAIGTA

  Pagaliau baigėsi šventės.DŽIAUGIUOSI!!! Maisto kalnai suvalgyti ir dar nesuvirškinti, litrai svaigiųjų ir ne tik gėrimų išgerta, krūvelė pinigų išleista ir nė nenumanai kam, TOKIOS tad buvo šventės :)

•   Vėl gyvensime paprastai, skubėsime kasdienybėje, nesirūpinsime dovanų pirkimu (nors aš ir nesirūpinau labai smarkiai), nesuksime galvos, kur ir kaip atšvęsti, žodžiu, malonūs rūpesčiai lyg ir baigti :) 
•   O man patinka paprastas gyvenimas, DARBO DIENOS ir mano įprasta darbotvarkė-dienotvarkė, nemėgstu chaoso, 'priverstinio' džiugesio, ką čia slėpti, nebemėgstu švenčių. Tikriausiai pirmi tokie metai, kai visiškai dzin, kad šventes praleidau namuose ir kai taip abejingai žvelgiau į viską, kas šventiška, et gyvenimas sugadino mane, arba kaltas mano skepticizmas, kurio jau turbūt darosi per daug. Nebėra to neapsakomo jausmo, kai atrodo, kad tuoj kažkas įvyks, kad jau vyksta kažkas TOKIO. Nieko, kai turėsiu savo vaikų,tikriausiai vėl pamėgsiu šventes, nes reikės jiems dovanoti stebuklus ir kartu su jais ir vėl tikėti kalėdų seneliais, nykštukais ir pan.
• O man atostogos ir jos truks dar visą mėnesį, na nepaisant praktikos gynimo. Tad žiūriu filmus, ruošiuosi skaityti knygas, rašysiu bakalauro planą, VALGAU ir laukiu sniego (jau truputį jo yra kur ne kur).

    Čia kelios nuotraukos iš buities :D

Mano supakuotos PRAKTIŠKOS dovanos (rankų kremas, nagų lakas, priemonės plaukams, pirštinės, užrašinė, arbata, kojinės ir SALDAINIAI :) ):

Gabalas mano eglės, kurią puošiau taip vangiai, kad net pačiai gėda prisimint:D

Baisiai originaliai papuošta kolona :D

Šių metų (ir mano, oi, tiksliau aš esu SIMBOLIS :d) herojus:
Kadangi šie metai yra mano metai, tikiuosi jie man bus MAGIŠKAI GERI :D

O čia daina, kurią vis klausau ir klausau, išgirdau žiūrėdama visai neromantišką filmą ZERO2 :D

  Laimingų Jums, jei kas nors skaitote, visų šių metų dienų!!!!